Surasti išlikusius gyvus šimtamečius nebuvo paprasta. Jų ieškota visoje Lietuvoje. Vienoje iš pirmųjų scenarijaus versijų spontaniškai ranka surašytos Lietuvos kryptys (miestai, miesteliai, kaimeliai), kuriose galima būtų juos atrasti ir užfiksuoti.

Pagal buvusią reglamentuotą tvarką, net ir dokumentiniai filmai turėjo turėti savo scenarinę versiją. Pradinis sumanymas, žinoma, visuomet skyrėsi nuo pabaigto filmo. Nors tokia tvarka kūrėjams trukdydavo laisvai, nekontroliuojamai kurti, mums ši medžiaga suteikia žinių apie tai, kaip keitėsi filmo sumanymas. Pavyzdžiui, šiame dokumente matyti ne tik kokiose vietovėse buvo numatyti filmavimai, bet ir pasikeitusi pirminė filmo versija. Remiantis šiuo scenarijumi filmo pradžia turėjo būti lokalizuota: “tuščiose Zervynų kaimo kapinėse netoli Ūlos upelio kiekvieną sekmadienį pasvirusi ant artimųjų kapo rauda šimtametė senutė”. Nors filmo sumanymas pasikeitė, tačiau kadrai, kuriuose užfiksuota raudanti senolė, išliko.