Robertas Verba buvo ne tik savo filmų režisierius, bet ir operatorius.

Tai buvo neįprasta, kadangi kino kūrėjų funkcijos buvo griežtai apibrėžtos - turėjo aiškią, dažnai nepajudinamą pareigybinę hierarchiją, kurios jie laikydavosi: režisieriai negalėjo būti operatoriais ir atvirkščiai. Verbai pavyko sulaužyti šią taisyklę.